Puslapiai

pirmadienis, rugsėjo 27

Paradoksai

Ar ne paradoksalu - vieną dieną prasinešusi, jog pradedu sveikėti ir sveikatintis, kitą dieną prabundu su peršinčia gerkle. Ir mąstau dabar - gal mano organizmas man egzaminus kelia? Tikrina, niekšelis, kokiais būdais sieksiu sveikatos.

Tai ta proga dalinuosi kartą pasisekusiu nesudėtingu gydymosi būdu. Kuris, be abejo, nėra malonus ar džiuginantis, na bet kaip mėgsta vaikams sakyti mamos "okolas šiknon (pardon - čia toks posakis) irgi nėra saldu".

Gudrybė paprasta - kas porą valandų skalauti gerklę peroksido kokteiliu. Tam prireiks: arbatinio šaukštelio vandenilio peroksido tirpalo ir pusės stiklinės šilto vandens. Ingredientus sumaišom ir užvertę galvą skalaujam gerklę. Kuo dažniau per dieną tai pakartoji, tuo mažiau dienų prireikia pasveikimui. Svarbu nepatingėti vietoj coffee break'ų ar "pirikūrų" darbe pasidaryti dažnokas "gerklės skalavimo" pertraukėles.

Na o vakar teko akis į akį pažvelgti vienai skaudžiai tiesai... Jeigu noriu sveikatintis, teks atsisakyti čepsų... Prisipažįstu - nuo pat pirmojo įrašo pirmosios raidės atsiradimo viešoje erdvėje, pradėjau sukti galvą, kaip visame sveikatinimosi procese integruoti čepsų vartojimą. Ir kaip prasisukti, kad niekas to nepriki6t7, kaip veidmainiavimo...

Nes čipsai - mano gyvenimo meilė. Prie alaus ar su gardžiu grietinės padažiuku jie maloniai nuteikia gomurį, jaukiai traška, mmm... Taip, jie tiesiog teikia džiaugsmą! Bet gi... Koks sudėtyje neprastas cheminių stebuklų rinkinys! Su puikiuoju E621 priešakyje... Buvau nusprendusi iškart parašyti, kad "KO JAU KO, O ČEPSŲ IŠBRAUKT IŠ SAVO GYVENIMO NEGALIU. SORIUKAS". Bet grįžo vyrs namo, išklausė mano atviro sveikatinimosi idėją ir iškart tuos čipsus priešpastatė... Sako: "Jau laikams mums nustot juos kapot..." Nuskambėjo, kaip atsisveikinimas..

Skaudu... Bet naujausias planas patobulinimas toks - ieškoti kokio tais mažiau cheminiastebuklinio atitikmens.. Ir linkiu sau sėkmės..

P.S. Sąmoningai čipsus vadinau čipsais, nes traškučiai skamba ne tik itin lietuviškai, bet ir pernelyg sveikai. Kas iš esmės kertasi su čipsų prigimtim...

sekmadienis, rugsėjo 26

Smegenų plovimas


Šiandien neeilinė diena - pradedu sveikatintis. Sveikėti. Tiesą pasakius, jau šią minutę esu kiek sveikesnė, nei buvau prieš kokį ketvirtį valandos. Nes prieš ketvirtį valandos dar tik kūriau planą ir atlikinėjau parengiamuosius veiksmus, kad galėčiau pradėti visavertį sveikesnį gyvenimą. Na o štai dabar mano galvoje kunkuliuoja planai, o organizme - stebuklingos alijošiaus sultys. Jos atliks visą "juodą" darbą, kad jausčiausi vis geriau ir geriau!

Nereikia būti dideliu gudručiu, kad užuostum ironiją, kurios čia įlašinau, bet - viskas turi savo prasmę. Ir ironija čia daugiau skirta man pačiai. Nes ant pirštų suskaičiuočiau DIDŽIUOSIUS SAVO GYVENIMO PLANUS, kuriuos išpildžiau iki galo. Bet bandau dar kartą. Kad kuo stipriau save kontroliuočiau, viską dokumentuosiu. Štai ir paaiškinau blogo atsiradimo istoriją.

Dabar apie alijošių. Nes jis taip pat atsiėmė sau skirtą ironijos dozę. Ir pats dėl to nėra kaltas. Tai - mano mama. Jau kokius pusę metų kala man į galvą, kad atrado nuostabias alijošiaus sultis, kurios yra, jeigu ne panacėja, tai bent placebo funkciją jai atlieka fantastiškai. Valo organizmą, stiprina imunitetą, praturtina mikroelementais ir vitaminais, suteikia žvalumo ir energijos!!!... Ir be viso šito dargi kaip chameleonas prisitaikyti sugeba - patekusios į unikalų organizmą (kokie mes kiekvienas ir esame), gydo būtent tas vietas, kurios yra probleminės. Žodžiu - visiškas tobulumas. Plius - natūralumas. Nes jos gaminamos iš tikrų alijošių, o ne iš kokio tais koncentrato!!!

Bet kelio nei į mano širdį, nei į skrandį, nei į žarnyną iki šiandienos šios sultys taip ir nebuvo radusios.Vis per buką užsispyrimą ir visišką lojalumą IBUMETIN'ui bei kitai chemijai, kuri veikia čia ir dabar. O ne po mėnesio. Ar metų. Ir tai džiugina. Nes kai ima skaudėti ar mausti šį bei tą, norisi, kad praeitų. Dabar pat. Ir viskas.

Ir štai išaušta šiandiena. Ta pati mama besisvečiuodama mano namuose po vieno smegenų plovimo (man patogiau taip vadinti, neįsižeiskite) seminaro, vėl pradeda. Vėl ir vėl su didžiausiu užsidegimu... Vėl pasakoja man apie tas sultis.. Kurias net nupirko man gal prieš tris mėnesius! Turiu, neišmečiau - sąžiningai laikau šaldytuve. Ir vis žadu žadu žadu pradėti gerti. Nuo ryt, nuo kito mėnesio.. Na bet po velnių - šiandien nusprendžiau, kad gal gana maištaut ir laikas paragaut. Nors meluoju - ragavusi buvau. Fee, šlykštumėlis.. Gal todėl ir negėriau.. Bet čia gi vėl mama - "pilk į kokias kitas sultis, bus skaniau!"... Supratau - kol nepradėsiu ir viso to bakelio (taip, ten ne buteliais, o tokiais bakeliais, kaip degalai seniau, parduodama!) nesunaudosiu, neatstos. Zys kasdien "ar geri, kada gersi, kada, kada, kada...????"

Tai viešai prisipažįstu - nulėkiau į maximą, nusipirkau irgi itin sveikų (tikrai tikrai!!) tik dar ir skanių apelsinų sulčių, pasidariau rekomenduotajį sveikatinimo kokteilį ir jau išgėriau. Pradžia padaryta. Dabar tereikia atlaikyt. Ir - pajusti skirtumą (prašau, prašau, kad jis pasijaustų..!).

O kad nebūčiau visiška reklamos auka, pamaniau, kad organizmui gali vien sulčių nepakakti. Tad mėginsiu ieškoti ir kitų sveikatinimosi būdų. Sakydama "ieškosiu", neturiu galvoje nieko revoliucingo. Tiesiog iš sveikosios visuomenės dalies jau aprašytų būdų mėginsiu atsirinkti kažką, kas tinka man :)

Pažadu, pasidalinsiu atradimais. Ir dokumentuosiu, dokumentuosiu, dokumentuosiu. Daugiau pati sau - kad savivertę ir savimeilę kilstelėčiau.. Arba - užgaučiau.Tais tikėtinais atvejais, kai jau visai apsileisiu su visu sveikatėjimu.

Ir dar viešai pasižadu, jeigu daugiau nei dvi dienas (nes savaitgaliai, žinia, kartais sujaukia gyvenimo būdą...) apleisiu stebuklingąsias sultis (toliau vadinsiu tiesiog SS, ok?), trinsiu šį blogą velniop.. Nes paaiškės, kad nepasiteisino :)

Tai va tiek va. Kol kas :)