Puslapiai

pirmadienis, gruodžio 12

Slapti gyvenimai


Visi turi slaptų gyvenimų. Kartais noriu taip galvoti. Kartais noriu tokį turėti. Kartais pakreipiu savo vagą tokia linkme, kur paslapties tiesiog atsiranda.

Slapti gyvenimai turi savo spalvą. Savo kvapą. Savo jausmą. Savo muziką. Kartais jie kartojasi. Cikliškai. Ir tik per tuos pasikartojimus vėl gali užuosti tą patį kvapą, o iš atminties sugrįžta seni dainų pavadinimai. Ieškai jų youtube. Užsimerki, klausai,truputį atsijungi. Tarsi paspaudus REFRESH mygtuką. Ir grįžti atgal.

Tuo slapti gyvenimai ir ypatingi. Visad atrodo, kad jie - ypatingi. O iš tiesų - tik dėl jų turim galimybę įvertinti tą tikrąjį, pagrindinį gyvenimą. Jie visada sudrumsčia vandenį. Visada kresteli. Visada palieka nedideles svarstykles ir raštelį: "PASVERK. VISKĄ".

Dar slapti gyvenimai palieka tokią nežymią šypseną veide. Ir tą jausmą, kad vieną dieną jie grįš. Su tuo kvapu ir ta spalva.

trečiadienis, liepos 27

Blusų festivalis, Elektrėnų žiburiai ir protmušio žygis


Vis planuoju...O kažkas, ko gero, juokiasi :) Kaip ten bebūtų, šiandien aš sau tariu žodį apie planus likusiai vasaros daliai.

Dar tebežaliuojant pavasariui buvau sugalvojusi, kad šią vasarą norėčiau skirti kelionėms. Įvertinusi piniginės storį supratau, kad Kanarų ir Australijos šiemet nepasieksiu, tad pamaniau sau - reikia pagaliau pažinti Lietuvą! O ir daugiau draugų palaikė tokią idėją. Tad atrodė, kad visi vasaros savaitgaliai prabėgs kelyje.

Visgi kaip mėgsta sakyti vienas mano puikus draugas, ten, kur egzistuoja planavimas, turi egzistuoti ir perplanavimas. Todėl vietoj kelionės palei Panemunės pilis "išpuolė" skrydis į Jersey salą, beesančią netoli Prancūzijos krantų, o vietoj kokio hipotetinio baidarių žygio - savaitėlė Kos saloje. Pastarosios dar laukiu su nekantrumu... Dedu daug vilčių, sapnuoju švelnutį smėlį ir žydrą jūrą, jaučiu oda nuvilnijantį švelnų kvapnų vėją... Ach, dar būčiau pamiršusi dardėjimą į Varšuvą su mama! Žada būti ekstremalu - keliausime nemaža chebrytė, tad nuotykių turėtume patirti. Regis jau girdžiu mamos kikenimą, kai iš nepatyrimo iškrės kokią kvailystę... :)

Bet visgi... Grįžkime prie Lietuvos. Norisi man jos kažkaip, nors tu ką. Tad minimalistinis planas mano galvoje vis dar kirba. Jo išpildymą sutinku nukelti ir į ankstyvą rudenį - ne bėda. Bet labai norėčiau apsilankyti poroje vietų. Pasirašysiu jas čia - kad neužsimirštų ir nebūtų užkasta po KITŲ KIRBANČIŲ IDĖJŲ KRŪVOMIS.

TAIGI - tam tadadam - sąrašas:

1) Apsilankyti Blusų FESTIVALYJE - rugpjūčio 20 d. Pliusas - arti gimtųjų namų. Minusas - nežinia, ar bus bendraminčių, bendrakeleivių. Visgi verta padirbėti ties tuo, kad jų atsirastų.
http://www.fleafestival.lt/

2) Aplankyti Elektrėnų senųjų karuselių parką - draugės pakišta mintis, bet labai kabinanti. Tas parkas - tarsi kokia laiko mašina, kuria galima nusikelti ne į šiaip sau vaikystę, o į savo vaikystę su tarybinėm karuselėm ir cukraus vata.
http://www.esportocentras.lt/

3) Protmušiečių žygis. Šių metų atradimas - bendraminčiai iš protmušio komandos: žiauriai smagūs žmonės su savais pričiūdais, skirtingom domėjimosi sritim ir panašiai iškrypusiu požiūriu į gyvenimą. Regis, savaitgalis šiam žygiui jau rezervuotas.. Telieka viską skrupulingai suplanuoti ir  lėkti į gamtą!

Matydama, kaip pati savęs neklausau, darau prielaidą, kad šis virtualus sąrašas turėtų visą situaciją pagerinti ir pastūmėti procesus išsipildymo link. Pavadinkime tai pirmu žingsniu ir - pati nekantraudama lauksiu tolesniųjų.

sekmadienis, liepos 24

Audrey Tautou

Audrey Tautou
Kažkoks grandiozinių planų metas...  Minti dviračiu į darbą, kovoti namuose su nepakenčiamais kvapais, virti uogienes, pirkti mažą kompiuteriuką... Šaudo idėjos tarsi kulkos! Pataiko, regis, tiesiai į širdį ir sukasi, krebžda, griaužia... Pagrindinis JŲ noras, kad EIČIAU ir VEIKČIAU DABAR, nieko nelaukdama.

Prisipažinsiu, pradėjau jaustis mažiau laisva dėl jų - savo krebždėjimu jos pradeda daryti tvarką mano gyvenime... Kita vertus, jos yra malonios, tad tokia "nelaisvė" - džiugina.

Naujausia idėja - peržiūrėti visus filmus su Audrey Tautou. Nes ji - nuostabi ir kiekvienam filmui suteikia to savo nepakeičiamo žavesio. Tad imsiu ir pažiūrėsiu juos visus. Labai tiks lietingiems vasaros vakarams ar sekmadieniams, kai norisi tinginiauti.

Štai visa jos filmografija (šaltinis www.imdb.com):




2010 Beautiful Lies <Émilie Dandrieu>

2009 Coco Before Chanel <Gabrielle 'Coco' Chanel>

2007 Ensemble, c'est tout <Camille Fauque>

2006 Priceless <Irène>

2006 The Da Vinci Code <Sophie Neveu>

2005 Russian Dolls <Martine>

2004 A Very Long Engagement <Mathilde>

2003 Happy End <Val Chipzi>

2003 Not on the Lips <Huguette Verberi>

2003 Les marins perdus <Lalla>

2002 Dirty Pretty Things <Senay Gelik>

2002 L'Auberge Espagnole <Martine>



2001 Amélie <Amélie Poulain>

2000 Happenstance <Irène>

2000 The Libertine <Julie d'Holbac>

2000 Pretty Devils <Anne-Sophie>

2000 Épouse-moi <Marie-Ange>

1999 Triste à mourir (short)<Caro>


1999 Le boiteux: Baby blues (TV movie) <Blandine Piancet>

1998 Julie Lescaut (TV series) Tracy
Bal masqué (1998) … Tracy

1998 Casting: Archi-dégueulasse (short)
Comédienne 1

1998 Chaos technique (TV movie) <Lisa>

1998 Bébés boum (TV movie) <Elsa>

1998 La vieille barrière (short)
La jeune fille du quartier

1997 Les Cordier, juge et flic (TV series)
Léa – Le crime d'à côté (1997) … Léa

1997 La vérité est un vilain défaut (TV movie)
La standardiste

1996 Coeur de cible (TV movie)

Matytus spalvinsiu žaliai. Įspūdingiausius pakomentuosiu. O kol kas geltonai pasižymėjau tuos, kuriuos esu mačiusi iki šiol. Šeši. Ne taip ir mažai. Gal vėliau bežiūrint paaiškės, kad mačiau ir kokį dar vieną kitą, bet buvo taip stipriai JOKS,kad neprisimenu. Tai - irgi pakomentuosiu. 

Viskas. Tiek pezalų - dabar einu valgyt ir žiūrėt vieną iš sąrašo.

penktadienis, liepos 22

Pirma savaitė

OFICIALU: nuo pirmadienio į darbą myniau KASDIEN! Darbo reikalams tvarkyti irgi griebdavau dviratį už ragų! Ir šiandien anei lietaus nepabūgau. Geeeras jausmas... Šiandien didžiuojuosi savim! Liko dar savaitė kasdienio mynimo, o tada - SVEIKA, O GRAŽIOJI GRAIKIJA!

Beje, būtų neblogai turėti kokį dalykėlį numinamų kilometrų skaičiavimui. O geriausia tai būtų nesimuliuoti ir savaitgalį. Tik kažin, kaip su šia užduotim seksis. Na bet juk pirminis planas buvo minti į/iš darbo. O savaitgalį, ačiū Dievui, dirbti nereikia.. Tad jeigu nepasiseks pasivėžinti dviračiu - gal tiek to. Šitai sau atleisiu.

Svarbu atsilaikyti kitą savaitę. Neužtingėti! O reikalų reikalų kiek bus! Ir darbo į valias...Bet neskubėkim gyventi. Šiandien penktadienis. Šiandien - pati save džiuginu. Šiandien susitiksiu su Laima. O ryt - šeštadienis. Kažkoks neįtikėtinai malonus jausmas.

Einu mėgautis!

trečiadienis, liepos 20

Minti kasdien

Nuo pirmadienio kasdien minu į darbą dviračiu. Iš to netikėtai gimė planas. Idėja!
IKI RUGPJŪČIO PIRMOS MINTI KASDIEN. KUO DAUGIAU.
  • Į darbą - būtinai, jeigu nelyja (arba lyja ištveriamai).
  • Darbo reikalais - jeigu tokiu būdu reikalas išsprendžiamas greičiau.
  • Pas draugus - jeigu nerizikinga būt sustabdytai pareigūnų (dėl alaus, vyno, vsio takoje), jeigu varau viena, jeigu maršrutas įveikiamas mano vos bekrutančiam dviratukui.
Toks tad preliminarus planas. Regis, ne per optimistinis, tad turėtų suveikt.

Koks tikslas? Faktas gi, kad gražinti kūno linijas. Gerinti sveikatą. Stiprinti pasitikėjimą savim! Na, kad galiu kažką užsibrėžt ir atlikt. Turėtų finale jaustis kažkoks palengvėjimas ir savigailos apmažėjimas.. Bus smagu!

Beje dėl dviračio - jis labai labai labai vos laikosi. Prisigėręs nemalonaus dūmų kvapo, mat katilinėje užmirštas stovėjo... Taigi pasitaikius progai reikia pasirūpinti:
  • Nauja sėdyne.
  • Naujom rankenų gumom.
  • SPECIALISTO KOMENTARAIS (kad pažiūrėtų ir pasakytų sąrašą, ką kaip pakeist, kad būtų bent kiek mažiau byrantis mano mažasis draugas).
  • Aksesuarai. Ne pirmo būtinumo reikalas, bet malonus, vienok. Tad džiaugčiausi sau suteikusi krepšelį, normalų veidrodėlį ir kojelę stovėjimo.
  • Šalmo ir liemenės dargi reikėtų - kad vyktų važinėjimas pagal taisykles. Bet aš kol kas, tpu tpu tpu, ir kaip pažeidėja gerai jaučiuosi.
Na kaip ir viskas šia tema - bus matyt, kaip seksis. Kad smagu bus, tai tikrai! Kad tik neužtingėčiau!
Telydi mane sėkmė.

trečiadienis, sausio 19

Tarsi tyčia


Daryti viską, kad būtų kuo sunkiau gyventi. Regis, toks mano pastarųjų dienų, o gal ir mėnesių vidinis riksmas. Kimarinu darbe - paskui nešuosi darbą namo. Rūkau - paskui apsisuka galva, smirdžiu, nemyliu savęs. Mintyse kuriu įrašus, bet jų nepublikuoju. Ką ten nepublikuoju - net nesuguldau ant virtualaus ar realaus popieriaus...

Paskui skaitau kitų žmonių įrašus. Beveik kasdien. Ir mąstau - kaip puiku turėti tokį užsiėmimą! Štai gali atsijungti nuo visko ir išsilieti, jeigu prireikia. TARSI MAN KAS TRUKDYTŲ TAI PADARYT!

Ir kur visa tai veda? Į sielos neramystę... Galiu nervintis dėl: darbo ir nespėjamų atlikti užduočių, savo ne-valios, savo ne-užsispyrimo...

Velniava kažkokia. Net naujametinių pažadų nesugebėjau suguldyti į popierių. O šventai tikėjau, kad net jeigu visų jų neįgyvendinčiau, - kas būtų ganėtinai logiška - turėčiau šiokią tokią asmeninio tobulėjimo kryptį. Gal dar ne vėlu?

Bet ne šiandien. Šiandien - reikia dirbti. Dirbsiu, žinau. Tik kur - prie savo darbo stalo, ar vėl namuose, ant sofos, kur po teisybei turėčiau leisti ramius jaukius vakarus su mylimuoju...?

Verta, naudinga ir reikia užpykti ant savęs. Užpykti ir išsilieti. Kur tavo ambicija, kur tikslai ar siekiai, moterie??? Ar ne geriau jautiesi dabar, kai savo akimis pamatei šiuos nemalonius faktus apie save..? Tuos, kuriuos seniau tik pamintydavai...? Dar pamintyk.. Pavoliok galvoje, širdyje. Bet gyventi gerai juk niekada ne vėlu. Išjunk pagaliau savigailos mygtukėlį..

pirmadienis, rugsėjo 27

Paradoksai

Ar ne paradoksalu - vieną dieną prasinešusi, jog pradedu sveikėti ir sveikatintis, kitą dieną prabundu su peršinčia gerkle. Ir mąstau dabar - gal mano organizmas man egzaminus kelia? Tikrina, niekšelis, kokiais būdais sieksiu sveikatos.

Tai ta proga dalinuosi kartą pasisekusiu nesudėtingu gydymosi būdu. Kuris, be abejo, nėra malonus ar džiuginantis, na bet kaip mėgsta vaikams sakyti mamos "okolas šiknon (pardon - čia toks posakis) irgi nėra saldu".

Gudrybė paprasta - kas porą valandų skalauti gerklę peroksido kokteiliu. Tam prireiks: arbatinio šaukštelio vandenilio peroksido tirpalo ir pusės stiklinės šilto vandens. Ingredientus sumaišom ir užvertę galvą skalaujam gerklę. Kuo dažniau per dieną tai pakartoji, tuo mažiau dienų prireikia pasveikimui. Svarbu nepatingėti vietoj coffee break'ų ar "pirikūrų" darbe pasidaryti dažnokas "gerklės skalavimo" pertraukėles.

Na o vakar teko akis į akį pažvelgti vienai skaudžiai tiesai... Jeigu noriu sveikatintis, teks atsisakyti čepsų... Prisipažįstu - nuo pat pirmojo įrašo pirmosios raidės atsiradimo viešoje erdvėje, pradėjau sukti galvą, kaip visame sveikatinimosi procese integruoti čepsų vartojimą. Ir kaip prasisukti, kad niekas to nepriki6t7, kaip veidmainiavimo...

Nes čipsai - mano gyvenimo meilė. Prie alaus ar su gardžiu grietinės padažiuku jie maloniai nuteikia gomurį, jaukiai traška, mmm... Taip, jie tiesiog teikia džiaugsmą! Bet gi... Koks sudėtyje neprastas cheminių stebuklų rinkinys! Su puikiuoju E621 priešakyje... Buvau nusprendusi iškart parašyti, kad "KO JAU KO, O ČEPSŲ IŠBRAUKT IŠ SAVO GYVENIMO NEGALIU. SORIUKAS". Bet grįžo vyrs namo, išklausė mano atviro sveikatinimosi idėją ir iškart tuos čipsus priešpastatė... Sako: "Jau laikams mums nustot juos kapot..." Nuskambėjo, kaip atsisveikinimas..

Skaudu... Bet naujausias planas patobulinimas toks - ieškoti kokio tais mažiau cheminiastebuklinio atitikmens.. Ir linkiu sau sėkmės..

P.S. Sąmoningai čipsus vadinau čipsais, nes traškučiai skamba ne tik itin lietuviškai, bet ir pernelyg sveikai. Kas iš esmės kertasi su čipsų prigimtim...